2013 m. liepos 28 d., sekmadienis

Sveikinimai Tėčiui

 

Tavo rankos,Tėve, mus ilgai nešiojo,
Tavo žvilgsnis sekė netvirtus žingsnius,
Tavo meilė vedė, o širdis globojo
Bandantiems įveikti  sunkesnius kelius.
Tu esi mums krantas, Tu esi mums uostas,
Tu - pasaulis mūsų nuo pirmos dienos,
Tegul akys Tavo dar ilgai mus glosto,
Laimės ir sveikatos didelės, stiprios.


 


Kai Tu šalia – ramu, saugu ir gera,
Kai Tu toli, Tave mintim seku,
Kely pavargę, grįžtame į salą
Sutvertą iš vaikystės ir sapnų,
Kad dar kartelį prie Tavęs prisėsti,
Pažvelgt į viską  Tavo akimis
Ir prie gerumo Tavo prisiliesti
Kaip, kad vaikystėj, Tėve,- širdimis.




Kokiais tik nešaukiame
Juos  vardais-
Tėvuk, Tėveli,
Tėte, Tete...
Už jų pečių mes
jaučiamės saugiais,
nepaisydami išminties,
nei metų.
Jie mūsų  atrama
ir parama,
Užuovėja,
vaistai suskaudus,
Kai vietos nerandi
ir net tada,
Kai  reikia lopyti
jausmus sugriautus.
Jie visada atrodo
stipresniais
Nei patys jaučiasi
ir mes galvojam,
Kad  ši tvirtovė
nieko neįleis,
Arba išvys,
jei kas ir įsibrovė
Vidun neklausęs,
nekviestas, nelauktas...
Už mus kovos
nebodama sveikatos,
O mes manysim,
kad gerumo srautas
Niekuomet neišseks.
Prie jo įpratus
Taip lengva
pasisemt iš to šaltinio
Ir vėl išeiti
į pasaulį margą
Kol mūsų Tėčiai,
Tėtės ir Tėveliai
Mus saugo nuo
visų bėdų ir vargo.
Kokiais tik
nevadiname vardais...
Tėvuk...
Tėveli...
Tėte...
Tete...





Užuovėjos ieškoti sugrįžtu,
Kai audros blaško lyg plunksnelę laivą,
Kad pasislėpčiau už Tavų pečių,
Kad sudaužyčiau veidrodėlį kreivą
Ir vėl iš naujo Tavo akimis
Pažvelgčiau į pasaulio margą raštą,
Kad dar kartelį Tavo pėdomis
Sugrįžčiau į mieliausią širdžiai kraštą.
Kad prisilietus prie karštos širdies
Mana širdis išgirstų Tavo balsą,
Kurio dažnai ilgiuosi. Kad kaltės
Nejausčiau už šalia buvimo skalsą.
Aš, Tėti, į namus ir pas  Tave
Grįžtu, kad pasisemčiau gėrio,
Kurį po lygiai dalinai visiems
Ir lyg rožančių sėklas jo suvėrei,
Ir įdavei į kelią iš namų,
Kuriuo ne taip dažnai, kaip lauki, grįšim.
O  grįžę vis daugiau žilų plaukų,
Raukšlelių gilesnių kaktoj išvysim.
Būk tvirtas, sveikas. Toks koksai buvai,
Kai žirneliu po žemę ridinėjaus,
Užaugo, Tėve, jau Tavi vaikai,
Tad liaukis pagaliau skubėjęs.
Prisėsk šalia ir pailsėki jau,
Visiems visko ir visada užteko,
Tau pažadu šventai, kad niekada
Aš nepamiršiu Tavo minto tako.




Žvakelė,  gėlės, kryžius, vėjas
Ir  Tu  į  praeitį  išėjęs.
Matau, girdžiu, jaučiu širdim,
Pabūk  šįvakar  su  manim.
Pasikalbėk, patark, paklausk,
  ten  atėjęs - prisiglausk.
Matau, girdžiu,  jaučiu - esi.
Tiktai  ar  Tu  mane  girdi ?
Žvakelė, gėlės, kryžius, vėjas
Ir Tu - kiek  per  anksti  išėjęs...
 
 
 
 

2 komentarai:

lizina rašė...

Taip švelniai,taip gražiai ir tiksliai viskas pasakyta.Kiek gi meilės telpa toje poetės širdyje?Nuostabiau nepasakysi.Ačių.

Anonimiškas rašė...

Visi eilerasciai tiesiog NUOSTABUS! ACIU JUMS. Dziuogiuosi, kad dalinates savo eilemis su kitais. Esu jau nemazai panaudojusi:) Dar karta, Aciu.