2013 m. liepos 28 d., sekmadienis

Sveikinimai sulaukus mažylio

 

Dievulis atnešė lyg angeliuką
Nukėlė nuo pūkinių debesų
Mažutį, spurdantį ir krykščiantį žmogiuką
Didžiuliam džiaugsmui artimų žmonių.
Tegul mėnulis saugo saldų miegą,
O saulė lydi pirmus žingsnelius,
Te žemiškais takais laimingai bėga
Gyvenimas aplenkdamas slenksčius


 

Tegul, vaikeli, Tavo vardas
Bus pats gražiausias iš visų
Na, o pradėtas tavo kelias
Tevirs labai plačiu keliu.
Tegul globos vaikystės guolį
Mažieji Dievo angelai
Ir pasakų nykštuką trolį
Nakčia atves šilti sapnai.
Tegul nepašykštės likimas
Gerumo, meilės ir sparnų
Kad  kiltumei aukščiau už paukštį,
Kad būtumei visiems geru.


 

Mažuti, laimės spindulėli,
Tavim pilni visi namai,
Tu šiandien panaši į  lėlę,
Kuria taip džiaugiasi tėvai.
Mažytė įstabi mergaitė
Suteikus dieviškas viltis.
Tegul gi Tavo laimės kraitę
Minkštai iškloja ateitis.



 

 Tu toks mažytis ir gležnutis
Ir taip nepaprastai brangus.
Šiandieną dar tiktai žmogutis,
O greitai – didelis žmogus
Užaugsi džiaugsmui ir paguodai,
Dabar gi – kelio tik pradžia
Tebūna jis jaukus ir šiltas,
Kaip   patalėlis  lopšyje.


 

Tu atėjai lyg saulė į namus,
Nušvisdamas nežemiška šviesa,
Ir pasukai gyvenimus visus,
Nauja ir dar  nevaikščiota vaga.
Tėvams esi gražiausias kūrinys,
Paveikslas, kurio nieks nepakartos,
Žvilgsnely Tavo glūdi paslaptis,
Kurios nuo šiol kasdien mama ieškos
Liūliuodama, myluodama Tave,
Pirštukų pynėj, žvilgsnyje, delnuos,
Veidelyje kaskart naujas žymes
Atras ir švelniai švelniai išbučiuos.
Užauk, mažyli, dideliu medžiu,
Kuris savų šakų tankiausioj pynėj
Išsaugos meilę atneštą tėvų
Visiems žmonėms ir Motinai Gimtinei.



Namų nykštukams  lydint,
Lyg mažas kamuoliukas,
Į lopšį įsirito
Nenuorama berniukas.
Tėvams lyg spindulėlis,
Mažiesiems– tikras turtas.
Gimimo karuselėj
Gyvenimas užburtas.
Tikėk, Tavęs mažuti,
Stebuklų laukias laukia,
Į Tavo pasaulėlį
Visų džiaugsmai suplaukia.
Vieniems esi sūnelis,
Kitiems – šaunus anūkas,
O dėdėms ir kaimynams -
Mažylis pagrandukas.


 

Mergytei


Tu atėjai  ir namuose nušvito
Kertelės visos spindinčia šviesa,
Užminga vakaras, nubunda rytas
Lovelėje su Tavo šypsena.
Tėveliai  vaikšto ant galų pirštelių,
Močiutes kloja patalą šiltai,
Šiandien visi paklūsta Tavo valiai,
Čia tavo laimė, čia tavi namai.
Gyvenk ir auk kaip tėviškėlės liepa,
Skambėk gaida  skambiausia iš visų,
Tegul tavoj vaikystėje išlieka
Daug stebuklingų ir gražių sapnų.


 
Berniukui

Tu atėjai  ir namuose nušvito
Kertelės visos spindinčia šviesa,
Užminga vakaras, nubunda rytas
Lovelėje su Tavo šypsena.
Tėveliai  vaikšto ant galų pirštelių,
Močiutes kloja patalą šiltai,
Šiandien visi paklūsta Tavo valiai,
Čia tavo laimė, čia tavi namai.
Gyvenk ir auk kaip ąžuolas žaliasis
Skambėk gaida  skambiausia iš visų,
Tegul tavoj vaikystėje visad rasis
Daug stebuklingų ir gražių sapnų.


 
Bendras

Tu atėjai  ir namuose nušvito
Kertelės visos spindinčia šviesa,
Užminga vakaras, nubunda rytas
Lovelėje su Tavo šypsena.
Tėveliai  vaikšto ant galų pirštelių,
Močiutes kloja patalą šiltai,
Šiandien visi paklūsta Tavo valiai,
Čia tavo laimė, čia tavi namai.
Gyvenk ir auk, stiprėki ir tvirtėki
Skambėk gaida  skambiausia iš visų,
Tegul tavoj vaikystėje išlieka
Daug stebuklingų ir gražių sapnų.


 
Krikštynoms


Išsipuošę tėvai ir seneliai
Bažnyčia pilnutėlė svečių
O ant kelių Krikšto tėvelių
Mažas angelas pilnas vilčių.
Krikšto skraistė iš Dievo rankų
Žada lengvą gyvenimą Tau,
Baltas, angele, meldžiame dangų,
Auk į saulę aukščiau ir aukščiau.
 
Dar viena ryški žvaigždė pakilo,
O likimas tiesia naują kelią.
Tegul bus jisai ryškus kaip saulė
Tarp daugybės žybsinčių žvaigždelių,
Tegul bus jis ilgas ir laimingas,
Te Dievulis šitą turtą saugo,
Lai gerumo, meilės apsupty
Pats gražiausias pumpuras išauga.


 

Kai gimei, danguj žvaigždė užsidegė
Ji taip  raiškiai švyti danguje
Nesvarbu kokia – maža ar didelė
Ji pati mieliausia ir sava
Dieną šią  prisimena kas metai
Artimieji ir visi draugai
Ir kas kartą linki šimto metų
Pragyvent laimingai ir  sveikai.



 

Laukia Dievo sostas šventas
Krikšto angelo ir štai
Pirmas  Krikšto sakramentas,
Ir tėveliai, ir svečiai
Sveikina karštai ir linki
Tau gyvenimo gražaus,
Te kiekvienas kelio vingis
Bus palaimintas  dangaus.


 

Nuo šios akimirkos tave jau šauks vardu,
Pačiu gražiausiu ir pačiu mieliausiu,
Tėvai,seneliai ir būrys svečių,
Kurie į dieną šią atėjo gausiai.
Te laimė palydės į platų kelią,
Te vardas garsiai ir plačiai skambės,
O meilės prisipildžiusi širdelė
Užaugs saugi prie mylinčios širdies.


 

Bėgioja tėtis ir mama,
Neatsidžiaugia savo laime,
Dabar jau jūs tikra šeima,
Lopšely dieviška palaima
Skardena, krykštauja jame,
Vis dėmesio sau reikalauja,
Kaip gera būti šeimoje
Kur pats mažiausias karaliauja.
Tad sveikiname iš širdies,
Teauga jūsų meilės vaisius
Lai Dievas augti jam padės,
Te pats gražiausias žiedas skleisis.


 

Į gyvenimo knygas rašysim vardą naują,
Ir skambės jis garsiai lyg daina,
Šiuo vardu kiekvieną laimės saują
Ženklinsi nuo šiol ir visada.
Savo darbus juo visur lydėsi,
Juo paženklinsi visus kelius,
Tegul tavo vardas lemia sėkmę,
Būna tarsi kelrodis šviesus.
Tegul džiaugiasi tėvai išgirdę
Tavo vardą tariant iš šalies,
Tegul  Tavo mažą, jautrią širdį
Vardas dyvinom spalvom  užlies.


 

Lauktas, mylimas ir toks vienintelis,
Ir nepakartojamai žavus
Tavo atėjimas į pasaulį
Primena didžiausius stebuklus.
Giminės, tėveliai ir seneliai
Nenuleidžia nuo tavęs akių
Kaip gi nevadinti tokio turto
Jų pačiu didžiausiu stebuklu.
Sveikinam, mažyli, mūsų meilė
Tegul Tau atvers visus kelius,
Tegul aitvarai į mažą lopšį
Suguldys nežemiškus turtus.


 

Trapi, lyg krištolo lašelis,
Lengva, lyg pūkas erdvėje,
Mažutis spurdantis spurgelis
Karštam likimo lopšyje
Sūpuoja begalinę viltį,
Kad žemė ši - dosni, gera,
Kad ne sušalti, o sušilti
Ji Dievo buvo sutverta.
Mažutis spurdantis spurgelis
Lopšy visus namus talpins,
Kur visos keturios kertelės
Į vieną kupstą susipins.
O laikas bėgs. Tik naktys ilgos
Užtruks lopšinės kelyje,
Dienas sukibusias ant smilgos
Liūliuos birželis savyje.
Sapnus globos mažutės elfės,
Tėveliai pasakėlę seks,
O meilėj puoselėtos terpės
Pasaulyje visoms užteks.
Trapi, lengva, švelni, mažutė-
Brangiausia Dievo dovana
Atėjusi į laiko būtį,
Kai vasara tokia lengva.


 
Kūdikystės pėdutės

Kūdikystė mažučiais delniukais
Brėžia savo gyvenimo taką,
Šlepsi mažas dailus kamuoliukas
Ir vis šneka ir šneka, ir šneka …

Lango stiklas pirštukų padeliais
Lyg pėdutėmis nutapinėtas
Čia kiekvienas močiutės daiktelis
Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas.

Knieti imti, paliesti, pažinti,
Palaižyti, pagriebus į saują,
Greitai jau nemokės apsiginti
Net žema senučiukė indauja.

Į neramų sapnelį atklysta
Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos
Ant putnučių skruostukų pražysta
Šypsenėlės - beraustančios uogos.

Koks trapus kūdikystės ėjimas,
Į laimingo gyvenimo tąsą,
Koks mąslus sueities išlikimas
Laiko laiptais gyvenimą neša.



 


 

Komentarų nėra: