Sveikinimai įvairioms progoms

Sveikiname, mylime ir linkim

Daug gražių dienų, šiltos versmės

Būkite turtingi ir laimingi,

Meilės, laimės ir geros kloties.

Lai žydi Tavo sielos sodai

Nebodami jokių šalnų,

Te niekada nevysta gėlės,

Tegul nebūna apmaudu.

Te rankos artimos ir savos

Apgaubia virpančius pečius.

Klausyki meilės, ji ateina

Tik pas laimingus į svečius.

Į gyvenimo juostą įpynusi dainą,
Įpynus jaunystę ir šypseną šviesią,
Niekada neliūdėk, kad gyvenimas eina,
Dar ir laimei ir meilei kelius tebetiesia.

Kokia sunki žiema bebūtų,
Kokia valinga ir gili,
Vis tiek pavasaris ateina
Už rankos pasiėmęs dainą
Ištirpdyti ledus širdy.

Sako - dviese džiaugsmas didesnis,
Sako - dviese skausmas perpus.
Tad kodėl į šitą "dviese"
Užtvėrei visus kelius?

Žmogui reikia žmogaus,
Kad galėtum suprasti
Kur eini, ką darai, kas esi,
Kad save savyje sugebėtum atrasti,
Kad neklaidžiotum vienas nakty.
Žmogui reikia žmogaus,
Kad pajusti galėtum
Jog kažkam reikalingas esi,
Kad globotum, kad sergėtum
Ir kad mylėtum,
Kad brandintum gerumą širdy.

Gyvenimas lyg įtempta styga
Paliesi skaudžiai - aimanuot pradės,
Užgausi stipriai - suvaitos tada,
Švelniai paglosčius - tyliai suskambės.

Jis muzika į viską atsišauks.
Jame aistra, klasta ir melas.
Tegul tik niekas stygos nenutrauks,
Tegul laimingas būna jo finalas.

 

. . .Byra - subyra, bėga - nubėga
Dienų smiltelės po vieną, po vieną.
Pinas į pynę, kraunas į žiedą,
Kol susibūrę - metais nurieda . . .

Kas jau ėjo, nuėjo į praeitį,
Ir skausmai, ir jaunystės svajonės.
Visko buvo, nes visko reikėjo.
Tenekyla šiandien abejonės -
Gal ne taip, gal geriau būt galėjo – 

                                                          Netiesa,

          Netiesa,

                         Netiesa
Buvo tai, kas būt privalėjo -
Ir aušra, ir vakarė žara.
Visko buvo, ir viskas išliko -
Ir svajonės, ir laimės troškimas,
Ir širdis, tarsi dvidešimtmetė,
Ir žvilgsnyj jaunystės dvelkimas. 

Klausykim širdies ir tikėkim širdim.
Tik ji šiandien neparduota išlieka,
Tik jos dėka mes gyvenam viltim
Netgi tada, kai vilties nebelieka.

Gyvenkim širdim ir būkim kiti -
Viską, o viską širdim išjauskim.
Būkim vieni kitiems geresni,
Dažniau paguoskim, dažniau priglauskim.

Tavęs belaukiant
Nelaukė laikas.
Metus išdraskęs,
Lapus išdraikęs,
Tirpo, sutirpo,
Metams nuplaukiant.
Neliko laiko
Tavęs belaukiant ...

Jei galėčiau,
Dovanočiau vėją,
Kad išglostytų
Pavargusias rankas.
Jei galėčiau,
Dovanočiau saulę
Ir visas tamsių
Naktų žvaigždes.

Jei galėčiau
Išvaryti skausmą
Iš širdies, iš kūno,
Iš namų,
Dovanočiau ištisą
Pasaulį,
Jei galėčiau ...
Bet juk negaliu...

Gyvenimas dosnus.
Kiekvieną dieną
Jis mums atseikėja
Ne vien metus.
Skausme dažniau
Palikdamas po vieną,
Į šventę sukviečia
Ne vien draugus.

Gyvenimas dosnus
Visiems pabarsto
Ir laimės, ir nelaimės
Trupinių.
Tik tie antrieji
Daug greičiau apkarsta,
O laimė - tai juk tai,
Kas ne skalsu.

Gyvenimas dosnus.
Dalina laiką
Ne kiekvienam po lygiai,
Bet visiems
Jis galimybę
Būt žmogum suteikia
Netgi į žmones
Ir nepanašiems.
. . . . . . . . . . . . .
Gyvenimas dosnus.

Ką šiandien besakyčiau - liks ne tai.
Širdy vis dar negęstantys jausmai
Srovena nenutrūkstama gija,
O žodžiai - tai tik tiltas į tave.

Ir tas - perdėm trapus ir be ramsties
Virš apačioj išplitusios drumsties…
Ką šiandien bedaryčiau - viskas Tau,
Brangus ir nepasiekimas žmogau.

 

Lyg ir nieko
Šiandieną netrūksta.
Netgi vėjas
Ne toks atšiaurus.
Palengva visi
Potvyniai slūgsta,
O juk rodės jiems galo nebus.

Bet man reik
Dar vieno tvano,
Ir vėjo reikia
Drąsaus,
Ir dar - širdy
Uragano,
Ir tų rankų,
Kurios apsiaus.

 Gyvenimas tarsi daina-

Tokios įvairios gaidos

Apniuks diena, o vakare -

Jau debesėliai sklaidos.

Atrodo išeities nėra,

Bet štai – jau durys verias

Ir vėl suspindi prieš akis

Šviesus ir geras kelias.

Gyvenimas ne pasaka –

Jo vingiai klaidūs.

Į šaltą, sūrią ašarą

Pavirtę klaidos

Nubyra skruostais,

O šviesa vėl  kviečia eiti

Ir tiktai pats gali išmokt

Kliūtis apeiti,

Ir tiktai pats gali surast

Tiesiausią kelią,

O mums  belieka palinkėt

Sėkmės ir valios.

Daug skriaudų ir nuoskaudų gyvenime,

Viskas juk  praeis ir išsitrins,

Ne visi  taisyklėmis gyvename,

Bet atgal jau niekas negražins.

Teištirpsta esantis atstumas

Ir širdy, ir žemėj tarp žmonių,

Teišnyksta atsiradęs dūmas -

Tiek nedaug gyvenime kartu

Valandų šiltų praleisti tenka,

Pasidžiaugti, pasėdėt greta.

Tegul šilumos visiems užtenka,

Tesitraukia nuošalėn skriauda.

Praeitis tik tai, kas nuplasnojo

Ir jau niekada atgal negrįš,

O šiandien jau reik gyvent rytojum -

Nesvarbu, jei kartais ir pustys…

Reikia džiaugtis ir labai tikėti

Skaistumu žibutės, mėlyne dangaus

Reik mylėt ir leist kitiems mylėti,

Reikia viską širdimi išjaust.

Tegul džiugina diena saulėta,

Vėjas neša tik geras žinias.

Teaplanko pasaka gėlėta

Tau surinkusi visas gėles.

Tegul visko po lygiai tenka-

Kiek liūdesio, tiek džiaugsmo,

Kiek nerimo naktų

Tiek ir džiugių dienų.

Šaltų žiemų,

Pavasarinio jausmo,

Saldaus medaus

Iš vasaros korių.

Ir rudeninio darganoto oro –

Po lygiai visko

Į visas puses,

O visa kita

Tik nuo Tavo noro

Ir dar nuo to,

Kuris šalia tavęs.

Kai laša dienomis į širdį,

Joje nebetelpa jausmai,

Su metais visko prisipildo,

Geri ir negeri laikai

Toksai tikėjimas  į  viltį

Ir visa tai, kas ateity –

Sparnai, kurie padės pakilti

Ir ko šiandieną neturi.

Vėjas pučia į tavo langus

Gerą žinią skubėdamas nešt

Ir  į šventinį Tavo pasaulį

Gabalėlį  gerumo atvest.

Draugo meilę

Ir šilumą artimo,

Ir sveikas, ir džiaugsmingas dienas,

Visa tai, ko kasdieną nevertinam

Bet be ko negyventume, nes

Būna dienos

Lyg pasaka gražios

Reikalingos kaip oras  gaivus.

Būna šventės  didžiulės ir mažos,

Kurios lanko  kiekvienus namus.