Sveikiname, mylime ir linkim
Daug gražių dienų, šiltos
versmės
Būkite turtingi ir laimingi,
Meilės, laimės ir geros kloties.
Lai žydi Tavo sielos sodai
Nebodami jokių šalnų,
Te niekada nevysta gėlės,
Tegul nebūna apmaudu.
Te rankos artimos ir savos
Apgaubia virpančius pečius.
Klausyki meilės, ji ateina
Tik pas laimingus į svečius.
Į gyvenimo juostą įpynusi dainą,
Įpynus jaunystę ir šypseną šviesią,
Niekada neliūdėk, kad gyvenimas eina,
Dar ir laimei ir meilei kelius tebetiesia.
Įpynus jaunystę ir šypseną šviesią,
Niekada neliūdėk, kad gyvenimas eina,
Dar ir laimei ir meilei kelius tebetiesia.
Kokia sunki žiema bebūtų,
Kokia valinga ir gili,
Vis tiek pavasaris ateina
Už rankos pasiėmęs dainą
Ištirpdyti ledus širdy.
Kokia valinga ir gili,
Vis tiek pavasaris ateina
Už rankos pasiėmęs dainą
Ištirpdyti ledus širdy.
Sako - dviese džiaugsmas didesnis,
Sako - dviese skausmas perpus.
Tad kodėl į šitą "dviese"
Užtvėrei visus kelius?
Žmogui reikia žmogaus,
Kad galėtum suprasti
Kur eini, ką darai, kas esi,
Kad save savyje sugebėtum atrasti,
Kad neklaidžiotum vienas nakty.
Žmogui reikia žmogaus,
Kad pajusti galėtum
Jog kažkam reikalingas esi,
Kad globotum, kad sergėtum
Ir kad mylėtum,
Kad brandintum gerumą širdy.
Kad galėtum suprasti
Kur eini, ką darai, kas esi,
Kad save savyje sugebėtum atrasti,
Kad neklaidžiotum vienas nakty.
Žmogui reikia žmogaus,
Kad pajusti galėtum
Jog kažkam reikalingas esi,
Kad globotum, kad sergėtum
Ir kad mylėtum,
Kad brandintum gerumą širdy.
Gyvenimas lyg įtempta styga
Paliesi skaudžiai - aimanuot pradės,
Užgausi stipriai - suvaitos tada,
Švelniai paglosčius - tyliai suskambės.
Paliesi skaudžiai - aimanuot pradės,
Užgausi stipriai - suvaitos tada,
Švelniai paglosčius - tyliai suskambės.
Jis muzika į viską atsišauks.
Jame aistra, klasta ir melas.
Tegul tik niekas stygos nenutrauks,
Tegul laimingas būna jo finalas.
Jame aistra, klasta ir melas.
Tegul tik niekas stygos nenutrauks,
Tegul laimingas būna jo finalas.
. . .Byra - subyra, bėga - nubėga
Dienų smiltelės po vieną, po vieną.
Pinas į pynę, kraunas į žiedą,
Kol susibūrę - metais nurieda . . .
Dienų smiltelės po vieną, po vieną.
Pinas į pynę, kraunas į žiedą,
Kol susibūrę - metais nurieda . . .
Kas jau ėjo, nuėjo į praeitį,
Ir skausmai, ir jaunystės svajonės.
Visko buvo, nes visko reikėjo.
Tenekyla šiandien abejonės -
Gal ne taip, gal geriau būt galėjo –
Ir skausmai, ir jaunystės svajonės.
Visko buvo, nes visko reikėjo.
Tenekyla šiandien abejonės -
Gal ne taip, gal geriau būt galėjo –
Netiesa,
Netiesa,
Netiesa
Buvo tai, kas būt privalėjo -
Ir aušra, ir vakarė žara.
Visko buvo, ir viskas išliko -
Ir svajonės, ir laimės troškimas,
Ir širdis, tarsi dvidešimtmetė,
Ir žvilgsnyj jaunystės dvelkimas.
Buvo tai, kas būt privalėjo -
Ir aušra, ir vakarė žara.
Visko buvo, ir viskas išliko -
Ir svajonės, ir laimės troškimas,
Ir širdis, tarsi dvidešimtmetė,
Ir žvilgsnyj jaunystės dvelkimas.
Klausykim širdies ir tikėkim širdim.
Tik ji šiandien neparduota išlieka,
Tik jos dėka mes gyvenam viltim
Netgi tada, kai vilties nebelieka.
Tik ji šiandien neparduota išlieka,
Tik jos dėka mes gyvenam viltim
Netgi tada, kai vilties nebelieka.
Gyvenkim širdim ir būkim kiti -
Viską, o viską širdim išjauskim.
Būkim vieni kitiems geresni,
Dažniau paguoskim, dažniau priglauskim.
Viską, o viską širdim išjauskim.
Būkim vieni kitiems geresni,
Dažniau paguoskim, dažniau priglauskim.
Tavęs belaukiant
Nelaukė laikas.
Metus išdraskęs,
Lapus išdraikęs,
Tirpo, sutirpo,
Metams nuplaukiant.
Neliko laiko
Tavęs belaukiant ...
Nelaukė laikas.
Metus išdraskęs,
Lapus išdraikęs,
Tirpo, sutirpo,
Metams nuplaukiant.
Neliko laiko
Tavęs belaukiant ...
Jei galėčiau,
Dovanočiau vėją,
Kad išglostytų
Pavargusias rankas.
Jei galėčiau,
Dovanočiau saulę
Ir visas tamsių
Naktų žvaigždes.
Dovanočiau vėją,
Kad išglostytų
Pavargusias rankas.
Jei galėčiau,
Dovanočiau saulę
Ir visas tamsių
Naktų žvaigždes.
Jei galėčiau
Išvaryti skausmą
Iš širdies, iš kūno,
Iš namų,
Dovanočiau ištisą
Pasaulį,
Jei galėčiau ...
Bet juk negaliu...
Išvaryti skausmą
Iš širdies, iš kūno,
Iš namų,
Dovanočiau ištisą
Pasaulį,
Jei galėčiau ...
Bet juk negaliu...
Gyvenimas dosnus.
Kiekvieną dieną
Jis mums atseikėja
Ne vien metus.
Skausme dažniau
Palikdamas po vieną,
Į šventę sukviečia
Ne vien draugus.
Gyvenimas dosnus
Visiems pabarsto
Ir laimės, ir nelaimės
Trupinių.
Tik tie antrieji
Daug greičiau apkarsta,
O laimė - tai juk tai,
Kas ne skalsu.
Gyvenimas dosnus.
Dalina laiką
Ne kiekvienam po lygiai,
Bet visiems
Jis galimybę
Būt žmogum suteikia
Netgi į žmones
Ir nepanašiems.
. . . . . . . . . . . . .
Gyvenimas dosnus.
Kiekvieną dieną
Jis mums atseikėja
Ne vien metus.
Skausme dažniau
Palikdamas po vieną,
Į šventę sukviečia
Ne vien draugus.
Gyvenimas dosnus
Visiems pabarsto
Ir laimės, ir nelaimės
Trupinių.
Tik tie antrieji
Daug greičiau apkarsta,
O laimė - tai juk tai,
Kas ne skalsu.
Gyvenimas dosnus.
Dalina laiką
Ne kiekvienam po lygiai,
Bet visiems
Jis galimybę
Būt žmogum suteikia
Netgi į žmones
Ir nepanašiems.
. . . . . . . . . . . . .
Gyvenimas dosnus.
Ką šiandien besakyčiau - liks ne tai.
Širdy vis dar negęstantys jausmai
Srovena nenutrūkstama gija,
O žodžiai - tai tik tiltas į tave.
Širdy vis dar negęstantys jausmai
Srovena nenutrūkstama gija,
O žodžiai - tai tik tiltas į tave.
Ir tas - perdėm trapus ir be ramsties
Virš apačioj išplitusios drumsties…
Ką šiandien bedaryčiau - viskas Tau,
Brangus ir nepasiekimas žmogau.
Virš apačioj išplitusios drumsties…
Ką šiandien bedaryčiau - viskas Tau,
Brangus ir nepasiekimas žmogau.
Lyg ir nieko
Šiandieną netrūksta.
Netgi vėjas
Ne toks atšiaurus.
Palengva visi
Potvyniai slūgsta,
O juk rodės jiems galo nebus.
Šiandieną netrūksta.
Netgi vėjas
Ne toks atšiaurus.
Palengva visi
Potvyniai slūgsta,
O juk rodės jiems galo nebus.
Bet man reik
Dar vieno tvano,
Ir vėjo reikia
Drąsaus,
Ir dar - širdy
Uragano,
Ir tų rankų,
Kurios apsiaus.
Dar vieno tvano,
Ir vėjo reikia
Drąsaus,
Ir dar - širdy
Uragano,
Ir tų rankų,
Kurios apsiaus.
Gyvenimas tarsi daina-
Tokios
įvairios gaidos
Apniuks
diena, o vakare -
Jau
debesėliai sklaidos.
Atrodo
išeities nėra,
Bet
štai – jau durys verias
Ir
vėl suspindi prieš akis
Šviesus
ir geras kelias.
Gyvenimas
ne pasaka –
Jo
vingiai klaidūs.
Į
šaltą, sūrią ašarą
Pavirtę
klaidos
Nubyra
skruostais,
O
šviesa vėl kviečia eiti
Ir
tiktai pats gali išmokt
Kliūtis
apeiti,
Ir
tiktai pats gali surast
Tiesiausią
kelią,
O
mums belieka palinkėt
Sėkmės
ir valios.
Daug skriaudų
ir nuoskaudų gyvenime,
Viskas
juk praeis ir išsitrins,
Ne visi taisyklėmis gyvename,
Bet
atgal jau niekas negražins.
Teištirpsta
esantis atstumas
Ir
širdy, ir žemėj tarp žmonių,
Teišnyksta
atsiradęs dūmas -
Tiek
nedaug gyvenime kartu
Valandų
šiltų praleisti tenka,
Pasidžiaugti,
pasėdėt greta.
Tegul
šilumos visiems užtenka,
Tesitraukia
nuošalėn skriauda.
Praeitis
tik tai, kas nuplasnojo
Ir
jau niekada atgal negrįš,
O
šiandien jau reik gyvent rytojum -
Nesvarbu,
jei kartais ir pustys…
Reikia
džiaugtis ir labai tikėti
Skaistumu
žibutės, mėlyne dangaus
Reik
mylėt ir leist kitiems mylėti,
Reikia
viską širdimi išjaust.
Tegul
džiugina diena saulėta,
Vėjas
neša tik geras žinias.
Teaplanko
pasaka gėlėta
Tau
surinkusi visas gėles.
Tegul
visko po lygiai tenka-
Kiek
liūdesio, tiek džiaugsmo,
Kiek
nerimo naktų
Tiek
ir džiugių dienų.
Šaltų
žiemų,
Pavasarinio
jausmo,
Saldaus
medaus
Iš
vasaros korių.
Ir
rudeninio darganoto oro –
Po
lygiai visko
Į
visas puses,
O
visa kita
Tik
nuo Tavo noro
Ir
dar nuo to,
Kuris
šalia tavęs.
Kai laša dienomis į širdį,
Joje nebetelpa jausmai,
Su metais visko prisipildo,
Geri ir negeri laikai
Toksai tikėjimas į
viltį
Ir visa tai, kas ateity –
Sparnai, kurie padės pakilti
Ir ko šiandieną neturi.
Vėjas pučia į tavo langus
Gerą žinią skubėdamas nešt
Ir į šventinį Tavo pasaulį
Gabalėlį gerumo atvest.
Draugo meilę
Ir šilumą artimo,
Ir sveikas, ir džiaugsmingas
dienas,
Visa tai, ko kasdieną nevertinam
Bet be ko negyventume, nes
Būna dienos
Lyg pasaka gražios
Reikalingos kaip oras gaivus.
Būna šventės didžiulės ir mažos,
Kurios lanko kiekvienus namus.
1 komentaras:
Super,labai grazus sveikinimai ir foto.
Rašyti komentarą