Sveikinimai Tėčiui

 

Tavo rankos,Tėve, mus ilgai nešiojo,

Tavo žvilgsnis sekė netvirtus žingsnius,

Tavo meilė vedė, o širdis globojo

Bandantiems įveikti  sunkesnius kelius.

Tu esi mums krantas, Tu esi mums uostas,

Tu - pasaulis mūsų nuo pirmos dienos,

Tegul akys Tavo dar ilgai mus glosto,

Laimės ir sveikatos didelės, stiprios.

 

Kai Tu šalia – ramu, saugu ir gera,

Kai Tu toli, Tave mintim seku,

Kely pavargę, grįžtame į salą

Sutvertą iš vaikystės ir sapnų,

Kad dar kartelį prie Tavęs prisėsti,

Pažvelgt į viską  Tavo akimis

Ir prie gerumo Tavo prisiliesti

Kaip, kad vaikystėj, Tėve,- širdimis.

Kokiais tik nešaukiame

Juos  vardais-

Tėvuk, Tėveli,

Tėte, Tete...

Už jų pečių mes

jaučiamės saugiais,

nepaisydami išminties,

nei metų.

Jie mūsų  atrama

ir parama,

Užuovėja,

vaistai suskaudus,

Kai vietos nerandi

ir net tada,

Kai  reikia lopyti

jausmus sugriautus.

Jie visada atrodo

stipresniais

Nei patys jaučiasi

ir mes galvojam,

Kad  ši tvirtovė

nieko neįleis,

Arba išvys,

jei kas ir įsibrovė

Vidun neklausęs,

nekviestas, nelauktas...

Už mus kovos

nebodama sveikatos,

O mes manysim,

kad gerumo srautas

Niekuomet neišseks.

Prie jo įpratus

Taip lengva

pasisemt iš to šaltinio

Ir vėl išeiti

į pasaulį margą

Kol mūsų Tėčiai,

Tėtės ir Tėveliai

Mus saugo nuo

visų bėdų ir vargo.

Kokiais tik

nevadiname vardais...

Tėvuk...

Tėveli...

Tėte...

Tete...

Užuovėjos ieškoti sugrįžtu,

Kai audros blaško lyg plunksnelę laivą,

Kad pasislėpčiau už Tavų pečių,

Kad sudaužyčiau veidrodėlį kreivą

Ir vėl iš naujo Tavo akimis

Pažvelgčiau į pasaulio margą raštą,

Kad dar kartelį Tavo pėdomis

Sugrįžčiau į mieliausią širdžiai kraštą.

Kad prisilietus prie karštos širdies

Mana širdis išgirstų Tavo balsą,

Kurio dažnai ilgiuosi. Kad kaltės

Nejausčiau už šalia buvimo skalsą.

Aš, Tėti, į namus ir pas  Tave

Grįžtu, kad pasisemčiau gėrio,

Kurį po lygiai dalinai visiems

Ir lyg rožančių sėklas jo suvėrei,

Ir įdavei į kelią iš namų,

Kuriuo ne taip dažnai, kaip lauki, grįšim.

O  grįžę vis daugiau žilų plaukų,

Raukšlelių gilesnių kaktoj išvysim.

Būk tvirtas, sveikas. Toks koksai buvai,

Kai žirneliu po žemę ridinėjaus,

Užaugo, Tėve, jau Tavi vaikai,

Tad liaukis pagaliau skubėjęs.

Prisėsk šalia ir pailsėki jau,

Visiems visko ir visada užteko,

Tau pažadu šventai, kad niekada

Aš nepamiršiu Tavo minto tako.

Žvakelė,  gėlės, kryžius, vėjas

Ir  Tu  į  praeitį  išėjęs.

Matau, girdžiu, jaučiu širdim,

Pabūk  šįvakar  su  manim.

Pasikalbėk, patark, paklausk,

Iš  ten  atėjęs - prisiglausk.

Matau, girdžiu,  jaučiu - esi.

Tiktai  ar  Tu  mane  girdi ?

Žvakelė, gėlės, kryžius, vėjas

Ir Tu - kiek  per  anksti  išėjęs...