Sveikinimai sulaukus mažylio

 

Dievulis atnešė lyg angeliuką

Nukėlė nuo pūkinių debesų

Mažutį, spurdantį ir krykščiantį žmogiuką

Didžiuliam džiaugsmui artimų žmonių.

Tegul mėnulis saugo saldų miegą,

O saulė lydi pirmus žingsnelius,

Te žemiškais takais laimingai bėga

Gyvenimas aplenkdamas slenksčius

 

Tegul, vaikeli, Tavo vardas

Bus pats gražiausias iš visų

Na, o pradėtas tavo kelias

Tevirs labai plačiu keliu.

Tegul globos vaikystės guolį

Mažieji Dievo angelai

Ir pasakų nykštuką trolį

Nakčia atves šilti sapnai.

Tegul nepašykštės likimas

Gerumo, meilės ir sparnų

Kad  kiltumei aukščiau už paukštį,

Kad būtumei visiems geru.

 

Mažuti, laimės spindulėli,

Tavim pilni visi namai,

Tu šiandien panaši į  lėlę,

Kuria taip džiaugiasi tėvai.

Mažytė įstabi mergaitė

Suteikus dieviškas viltis.

Tegul gi Tavo laimės kraitę

Minkštai iškloja ateitis.

 

 Tu toks mažytis ir gležnutis
Ir taip nepaprastai brangus.
Šiandieną dar tiktai žmogutis,
O greitai – didelis žmogus
Užaugsi džiaugsmui ir paguodai,
Dabar gi – kelio tik pradžia
Tebūna jis jaukus ir šiltas,
Kaip   patalėlis  lopšyje.

 

Tu atėjai lyg saulė į namus,
Nušvisdamas nežemiška šviesa,
Ir pasukai gyvenimus visus,
Nauja ir dar  nevaikščiota vaga.
Tėvams esi gražiausias kūrinys,
Paveikslas, kurio nieks nepakartos,
Žvilgsnely Tavo glūdi paslaptis,
Kurios nuo šiol kasdien mama ieškos
Liūliuodama, myluodama Tave,
Pirštukų pynėj, žvilgsnyje, delnuos,
Veidelyje kaskart naujas žymes
Atras ir švelniai švelniai išbučiuos.
Užauk, mažyli, dideliu medžiu,
Kuris savų šakų tankiausioj pynėj
Išsaugos meilę atneštą tėvų
Visiems žmonėms ir Motinai Gimtinei.

Namų nykštukams  lydint,

Lyg mažas kamuoliukas,

Į lopšį įsirito

Nenuorama berniukas.

Tėvams lyg spindulėlis,

Mažiesiems– tikras turtas.

Gimimo karuselėj

Gyvenimas užburtas.

Tikėk, Tavęs mažuti,

Stebuklų laukias laukia,

Į Tavo pasaulėlį

Visų džiaugsmai suplaukia.

Vieniems esi sūnelis,

Kitiems – šaunus anūkas,

O dėdėms ir kaimynams -

Mažylis pagrandukas.

 

Mergytei

Tu atėjai  ir namuose nušvito

Kertelės visos spindinčia šviesa,

Užminga vakaras, nubunda rytas

Lovelėje su Tavo šypsena.

Tėveliai  vaikšto ant galų pirštelių,

Močiutes kloja patalą šiltai,

Šiandien visi paklūsta Tavo valiai,

Čia tavo laimė, čia tavi namai.

Gyvenk ir auk kaip tėviškėlės liepa,

Skambėk gaida  skambiausia iš visų,

Tegul tavoj vaikystėje išlieka

Daug stebuklingų ir gražių sapnų.

 

Berniukui

Tu atėjai  ir namuose nušvito

Kertelės visos spindinčia šviesa,

Užminga vakaras, nubunda rytas

Lovelėje su Tavo šypsena.

Tėveliai  vaikšto ant galų pirštelių,

Močiutes kloja patalą šiltai,

Šiandien visi paklūsta Tavo valiai,

Čia tavo laimė, čia tavi namai.

Gyvenk ir auk kaip ąžuolas žaliasis

Skambėk gaida  skambiausia iš visų,

Tegul tavoj vaikystėje visad rasis

Daug stebuklingų ir gražių sapnų.

 

Bendras

Tu atėjai  ir namuose nušvito

Kertelės visos spindinčia šviesa,

Užminga vakaras, nubunda rytas

Lovelėje su Tavo šypsena.

Tėveliai  vaikšto ant galų pirštelių,

Močiutes kloja patalą šiltai,

Šiandien visi paklūsta Tavo valiai,

Čia tavo laimė, čia tavi namai.

Gyvenk ir auk, stiprėki ir tvirtėki

Skambėk gaida  skambiausia iš visų,

Tegul tavoj vaikystėje išlieka

Daug stebuklingų ir gražių sapnų.

 

Krikštynoms

Išsipuošę tėvai ir seneliai

Bažnyčia pilnutėlė svečių

O ant kelių Krikšto tėvelių

Mažas angelas pilnas vilčių.

Krikšto skraistė iš Dievo rankų

Žada lengvą gyvenimą Tau,

Baltas, angele, meldžiame dangų,

Auk į saulę aukščiau ir aukščiau.

 

Dar viena ryški žvaigždė pakilo,

O likimas tiesia naują kelią.

Tegul bus jisai ryškus kaip saulė

Tarp daugybės žybsinčių žvaigždelių,

Tegul bus jis ilgas ir laimingas,

Te Dievulis šitą turtą saugo,

Lai gerumo, meilės apsupty

Pats gražiausias pumpuras išauga.

 

Kai gimei, danguj žvaigždė užsidegė

Ji taip  raiškiai švyti danguje

Nesvarbu kokia – maža ar didelė

Ji pati mieliausia ir sava

Dieną šią  prisimena kas metai

Artimieji ir visi draugai

Ir kas kartą linki šimto metų

Pragyvent laimingai ir  sveikai.

 

Laukia Dievo sostas šventas

Krikšto angelo ir štai

Pirmas  Krikšto sakramentas,

Ir tėveliai, ir svečiai

Sveikina karštai ir linki

Tau gyvenimo gražaus,

Te kiekvienas kelio vingis

Bus palaimintas  dangaus.

 

Nuo šios akimirkos tave jau šauks vardu,

Pačiu gražiausiu ir pačiu mieliausiu,

Tėvai,seneliai ir būrys svečių,

Kurie į dieną šią atėjo gausiai.

Te laimė palydės į platų kelią,

Te vardas garsiai ir plačiai skambės,

O meilės prisipildžiusi širdelė

Užaugs saugi prie mylinčios širdies.

 

Bėgioja tėtis ir mama,

Neatsidžiaugia savo laime,

Dabar jau jūs tikra šeima,

Lopšely dieviška palaima

Skardena, krykštauja jame,

Vis dėmesio sau reikalauja,

Kaip gera būti šeimoje

Kur pats mažiausias karaliauja.

Tad sveikiname iš širdies,

Teauga jūsų meilės vaisius

Lai Dievas augti jam padės,

Te pats gražiausias žiedas skleisis.

 

Į gyvenimo knygas rašysim vardą naują,

Ir skambės jis garsiai lyg daina,

Šiuo vardu kiekvieną laimės saują

Ženklinsi nuo šiol ir visada.

Savo darbus juo visur lydėsi,

Juo paženklinsi visus kelius,

Tegul tavo vardas lemia sėkmę,

Būna tarsi kelrodis šviesus.

Tegul džiaugiasi tėvai išgirdę

Tavo vardą tariant iš šalies,

Tegul  Tavo mažą, jautrią širdį

Vardas dyvinom spalvom  užlies.

 

Lauktas, mylimas ir toks vienintelis,

Ir nepakartojamai žavus

Tavo atėjimas į pasaulį

Primena didžiausius stebuklus.

Giminės, tėveliai ir seneliai

Nenuleidžia nuo tavęs akių

Kaip gi nevadinti tokio turto

Jų pačiu didžiausiu stebuklu.

Sveikinam, mažyli, mūsų meilė

Tegul Tau atvers visus kelius,

Tegul aitvarai į mažą lopšį

Suguldys nežemiškus turtus.

 

Trapi, lyg krištolo lašelis,

Lengva, lyg pūkas erdvėje,

Mažutis spurdantis spurgelis

Karštam likimo lopšyje

Sūpuoja begalinę viltį,

Kad žemė ši - dosni, gera,

Kad ne sušalti, o sušilti

Ji Dievo buvo sutverta.

Mažutis spurdantis spurgelis

Lopšy visus namus talpins,

Kur visos keturios kertelės

Į vieną kupstą susipins.

O laikas bėgs. Tik naktys ilgos

Užtruks lopšinės kelyje,

Dienas sukibusias ant smilgos

Liūliuos birželis savyje.

Sapnus globos mažutės elfės,

Tėveliai pasakėlę seks,

O meilėj puoselėtos terpės

Pasaulyje visoms užteks.

Trapi, lengva, švelni, mažutė-

Brangiausia Dievo dovana

Atėjusi į laiko būtį,

Kai vasara tokia lengva.

 

Kūdikystės pėdutės

Kūdikystė mažučiais delniukais
Brėžia savo gyvenimo taką,
Šlepsi mažas dailus kamuoliukas
Ir vis šneka ir šneka, ir šneka …

Lango stiklas pirštukų padeliais
Lyg pėdutėmis nutapinėtas
Čia kiekvienas močiutės daiktelis
Žingeidžiu žvilgsneliu palydėtas.

Knieti imti, paliesti, pažinti,
Palaižyti, pagriebus į saują,
Greitai jau nemokės apsiginti
Net žema senučiukė indauja.

Į neramų sapnelį atklysta
Tik barškučiai, lėlytės lyg kruopos
Ant putnučių skruostukų pražysta
Šypsenėlės - beraustančios uogos.

Koks trapus kūdikystės ėjimas,
Į laimingo gyvenimo tąsą,
Koks mąslus sueities išlikimas
Laiko laiptais gyvenimą neša.